- kilsu
- kilsu interj. Erž dažnam kilimui aukštyn ir leidimuisi žemyn pažymėti: Kilsu pakilsu vis eik, čėso neturiu J.
Dictionary of the Lithuanian Language.
kilsu
Look at other dictionaries:
kilsuoti — kilsuoti, uoja, ãvo intr. kilnotis aukštyn ir žemyn: Jie kilsavo ant vilnių, neįstengdami paplaukti prieš vandenį J.Marc. Kad nelygus, duobėtas kelias žiemą, reik kilsuoti iš duobės į duobę su važiu J. Pačios kojos ėmė kilsuoti, šokio traukiamos … Dictionary of the Lithuanian Language
kilsūnė — kilsū̃nė (kilsuonė?) sf. (2) kilsavimas, supimasis iš duobės į duobę: Kilsū̃nė yra kilsavimas duobė iš duobės su važiu J … Dictionary of the Lithuanian Language
kilstu — kilstù interj. Trk žr. kilsu … Dictionary of the Lithuanian Language
